Iguana iguana - Žalioji iguana

Iguana užauga iki 1.5 m ilgio matuojant nuo galvos iki uodegos. Retais atvejais užauga iki 2 m ir sveria apie 9.1 kg.

Laikomas kaip naminis gyvūnas dėl savo ramaus būdo ir ryškių spalvų. Šis gyvūnas reikalauja atitinkamos priežiūros: erdvės, specialaus apšvietimo ir šildymo.

Iguana kildinama iš pietų Meksikos, centrinės Brazilijos, ir Paragvajaus žemių. Žaliosios iguanos- dieniniai, medžiuose gyvenantys ropliai, dažnai aptinkami prie vandens. Judrios laipiotojos iguanos gali kristi iš  15 m aukščio ir nusileisti nesusižeisdamos (naudodamos savo užpakalinių kojų nagus įsikimba į lapus, šakas taip sušvelnindamos nusileidimo smūgį).
Esant drėgnam, šaltam orui iguanos mėgsta vaikščioti žeme ir tokiu būdu šildytis. Plaukdamos iguanos tingiai panardina savo keturias kojas, o visą darbą atlieka stiprūs mostai uodega.

Nepaisant pavadinimo Žaliosios iguanos gali būti įvairių spalvų. Pietų šalyse iguanos dažnai būna melsvos su ryškiomis juodomis dėmėmis. Salose tokiose kaip Aruba, Grenada ir kt. Iguanų spalva varijuoja nuo žalios iki levandų, juodos ar net rausvos. Kosta Rikos vakarų regionuose iguanų spalva gali būti raudona, o Meksikos regionuose - oranžinės spalvos.

Iguanos kaip ir daugelis kitų driežų atstovų gali esant pavojui numesti savo uodegą, kuri palaipsniui atauga. Taip pat šie gyvūnai turi pagurklį, kurio pagalba gali reguliuoti savo kūno temperatūrą. Iguanos turi nepaprastai gerą regėjimą, kuris padeda iš labai didelio atstumo pamatyti figūras, šešėlius, judesius, tačiau prastai mato esant blogam apšvietimui.

Iguanos turi „sieninę akį“ tai baltas fotosensorinis organas esantis ant galvos. Ši akis nemato, tačiau puikiai jaučia judesius ir padeda iguanoms apsiginti nuo užpuolikų iš viršaus. Iguanų dantys labai aštrūs gali susmulkinti ne tik lapus bet ir žmogaus odą. 

Elgesys: Išgąsdintos iguanos sklendžia, arba jeigu yra šalia vandens, neria į jį ir plaukia kuo toliau. Jeigu pabėgti nėra kur, gąsdina savo užpuoliką pašiaušdamos pagurklį, šnypšdamos ir galva imituodamos puolimo judesius. Jei iguanai grės rimtas pavojus, ji gali įkasti, gintis uodega ar nagais.

Maistas: Iguanos žolėdės maitinasi buganvilio ar kitais lapais, gėlėmis, vaisiais ir įvairiais ūgliais. Panamos iguanos labiausiai mėgsta laukines slyvas (Spondias mombin). Iguanoms reikalinga speciali dieta, kurioje gausu reikalingų mineralų, tokių kaip kalcis ir fosforas.

Nelaisvėje: Iguanoms labai svarbi temperatūra 26 – 35 ºC. Pakankamas kiekis UV spindulių, kad  jų kūnas galėtų pagaminti vitamino D, kuris skatina kalcio pasisavinimą.

Nelaisvėje pripratintos iguanos gali maitintis mėsa, kaip gyvulinės kilmės proteino šaltiniu, bet tai gali sukelti inkstų problemas. Kai kurie iguanų mylėtojai maitina jas „iceberg“ salotų lapais , kurie aprūpina pakankamu vandens kiekiu, bet daugiau nesuteikia jokių reikalingų medžiagų.

Kainos 300; 420.