Kūnas užauga 7-12 cm. ilgio, paprastai patelės būna daug didesnės už patinėlius. Patelės yra besparnės, rudos arba žalsvos, jų antenos yra trumpos, o ant galvos yra pora išaugų, primenančių ragelius. Patinai besparniai, jų antenos ilgesnės, kūnas laibas. Gamtoje ir tarp nelaisvėje auginamų individų patinų aptinkama labai retai. Kai kurių rūšių patinėliai turi sparnus ir gali skraidyti, bet patelės tik vaikšto.
Gyvalazdės aktyvios dažniausiai naktį, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleidžia nejudėdamos, kabėdamos ant augalų šakų ir lapų. Sugeba puikiai užsimaskuoti ir susilieti su aplinka: sustingsta šakelę primenančia poza, o kai juda, tai daro labai atsargiai, lengvai siūbuodamos pagal vėjo gūsius.
Auginant nelaisvėje vietnamietiškos gyvalazdės laikomos insektariume, arba - terariume. Šis turi būti aukštesnis, kad neriantis galėtų užsikabinti (stengiasi, kuo aukščiau) ir išsinerti žemyn. Laikymo temperatūra 19 - 25 °C. Nėrimosi metu vabzdžiui gali ataugti ir pažeistos galūnės - kojos, antenos. Bene geriausias substratas – durpės, kokoso durpės, kad į jas vabzdys galėtų padėti kiaušinius, o jūs galėtumėte pasodinti lapinių augalų. Gyvūnas vandens gauna maitindamasis lapais, terariume turi būti pakankamai drėgna (65 %). Drėgmė reikalinga gyvalazdei nėrimosi periodu, tada drėkinti terariumą purškiant tiesiog būtina. Papildomo vandens šaltinio nereikia. Taip pat terariume turi būti šakų ar kitų dekoro elementų, už kurių gyvalazdė galėtų užsikabinti ir išsinerti.
Labai lengvai prižiūrimos ir nelepios. Gyvalazdžių gerai išvystytas graužiamasis aparatas, jos yra žolėdės, minta augalais: gudobelės, klevo, ažuolo, aviečių, žemuogių, melisų, mėtų lapais. Taip pat mėgsta daigintus javus. Kuo labiau paįvairinsite vabzdžio racioną, tuo gyvūnas gaus įvairesnių aminorūgščių, ir, tikėtina, gyvens ilgiau. Kai kuriuos lapinius augalus – melisą, mėtą ar daigintus javus galima įsodinti tiesiog į terariumo substratą, ir gyvalazdės visada turės šviežio maisto. Kitą maistą tiesiog reikia įdėti ar pakabinti terariume.